- čiūžis
- čiū̃žis dkt. Vi̇́enu čiūžiù pérčiuožė čiuožỹklą.
.
.
čiūžis — statusas T sritis Kūno kultūra ir sportas apibrėžtis Vienkartinis čiuožimo veiksmas – pačiuožimas vienu pasispyrimu. atitikmenys: angl. glide vok. einstützendes Gleiten, n rus. одноопорное скольжение; след … Sporto terminų žodynas
čiužis — čiùžis sm. (2) 1. Slnt iščiaužytas siauras pėdsakas, čiūžė. 2. siauras žemės rėžis, čiužas: Ant čiùžio negalima rišti gyvolių, tuoj smeigiasi į svetimą rėžį Slnt. Čiùžė[je] sunku paganyti kad yr siauras lyg sūrmaišis Šts. 3. ms.: ^ Čiužiu… … Dictionary of the Lithuanian Language
čiūžis — 1 čiūžis sm. (1) žr. čiužinys 1: Čiūžis prakiuro – lekių pilna gryčia Dgl. Aš guliu lovoj ant čiūžio Dkšt. Prikišk čiūžį naujų šiaudų Švd. Reikia [lopšio] čiūželis išvėdint Dgl. ^ Ką tu, dukrele, eisi už jo: čiūžis reiks valgyt (jis nieko neturi) … Dictionary of the Lithuanian Language
čiūžis — 2 čiū̃žis sm. (2) čiuožimas: Koks čia daiktas: vienas čiū̃žis – ir būsiu anoj pusėj upės Jrb … Dictionary of the Lithuanian Language
einstützendes Gleiten — čiūžis statusas T sritis Kūno kultūra ir sportas apibrėžtis Vienkartinis čiuožimo veiksmas – pačiuožimas vienu pasispyrimu. atitikmenys: angl. glide vok. einstützendes Gleiten, n rus. одноопорное скольжение; след … Sporto terminų žodynas
glide — čiūžis statusas T sritis Kūno kultūra ir sportas apibrėžtis Vienkartinis čiuožimo veiksmas – pačiuožimas vienu pasispyrimu. atitikmenys: angl. glide vok. einstützendes Gleiten, n rus. одноопорное скольжение; след … Sporto terminų žodynas
одноопорное скольжение — čiūžis statusas T sritis Kūno kultūra ir sportas apibrėžtis Vienkartinis čiuožimo veiksmas – pačiuožimas vienu pasispyrimu. atitikmenys: angl. glide vok. einstützendes Gleiten, n rus. одноопорное скольжение; след … Sporto terminų žodynas
след — čiūžis statusas T sritis Kūno kultūra ir sportas apibrėžtis Vienkartinis čiuožimo veiksmas – pačiuožimas vienu pasispyrimu. atitikmenys: angl. glide vok. einstützendes Gleiten, n rus. одноопорное скольжение; след … Sporto terminų žodynas
velekis — velẽkis sm. (2) 1. prastas, ppr. suveltas, negražus daiktas: Palas velẽkis, kas susivėlęs J. Vilnos į velẽkį pavirtusios, nė iškedenti negal Up. ║ kokios nors paskirties suveltas daiktas: Nuveltas vilnų bumbolas vadinas velẽkis (adatoms… … Dictionary of the Lithuanian Language
čiūžinys — čiūžinỹs sm. žr. 2 čiūžis: Pačiuožk čiūžinėlį, slidus ledelis BsPIV84 … Dictionary of the Lithuanian Language